Vandenyno gėlės
Pilnatis... Bangos putodamos ritasi į krantą ir dūžta į pastatytas smėlio pilis. Iš vandens išnyra Jūratė, nusisega iš vandenyn odugno gėlių nupintą vėrinį ir meta ant žaižaruojančio nuo mėnulio šviesų smėlio. Tik staiga kažkas sušlama, ji puola atgal į putojančias bangas, palikusi vėrinį ant kranto, ir pranyksta juodoje gelmėje.